Garsiausios pasaulyje sienos ir tvoros

tvorosPasaulyje egzistuoja daug “sienA?” tarp valstybiA?, atsiradusiA? dAi??l A?vairiA? prieA?asA?iA?. Ai??tai keli garsiausi inA?ineriniai kAi??riniai.

DidA?ioji Maroko siena, dar A?inoma kaip “saugumo dirA?as” ai??i?? 2720 kilometrA? ilgio siena, ginanti MarokAi?? nuo partizanA? iA? Polisario fronto. Dvi KorAi??jos atsiribojo viena nuo kitos grioviais ir sienomis uA? kuriA? dar stovi artilerijos daliniai ir raketA? paleidimo bazAi??s, pasiruoA?usios sunaikinti kitos A?alies gyventojus vienai iA? vadovybiA? panorAi??jus. Indija pastatAi?? 3300 km ilgio sienAi??, kad atitvertA? savAi??jA? KaA?myrAi?? nuo kaimyninio Pakistano, o ZimbabvAi?? ir BotsvanAi?? skiria metalinAi?? elektrifikuota tvora. Anot oficialiA?jA? A?altiniA?, tvora buvo pastatyta tam, kad iA? ZimbabvAi??s A? BotsvanAi?? neplistA? galvijA? infekcijos. IA? tiesA? ji turAi??jo sulaikyti pabAi??gAi??lius iA? ZimbabvAi??s, besigelbstinA?ius nuo A?alyje vykdyto etninio valymo.

Saudo Arabija pastatAi?? sienAi?? iA? gelA?betonio tarp savo valstybAi??s ir Jemeno bei A?rengAi?? ten moderniausias stebAi??jimo sistemas. Siena turi uA?kirsti keliAi?? nelegaliai migracijai iA? kaimyninAi??s A?alies. Jemeno gentys protestuoja prieA? A?A? statinA? nes, anot jA?, statydama sienAi??, Saudo Arabija atplAi??A?Ai?? Jemenui priklausanA?ius 7 kilometrus teritorijos. Saudo Arabija taip pat turi 900 km ilgio betono sienAi?? su Iraku.

Azijoje statyti sienas yra populiaru. Taip Uzbekija atsitvAi??rAi?? nuo TadA?ikijos, Jungtiniai ArabA? Emyratai stato sienAi?? pasienyje su Omanu, o Kuveitas A?iuo metu uA?siAi??mAi??s 215 km sienos, kuri atitvers juos nuo Irako, statybomis. Turkija pastatAi?? sienAi?? Kipro saloje tarp savo ir Graikijos A?emiA?. Nuo 2007 metA? Tailandas stato saugomAi?? tvorAi?? pasienyje su Malaizija toje vietoje, kur A? Tailando teritorijAi?? skverbiasi musulmonA? teroristai. Pakistanas pasistatAi?? dalinai elektrifikuotAi?? spygliuotAi?? tvorAi?? pasienyje su Afganistanu.

AmerikieA?iai taip pat atsitvAi??rAi?? nuo Meksikos, nes, kaip vienoje iA? savo kalbA? sakAi?? JAV prezidentas Barakas Obama, siena saugo A?alA? ne tik nuo nelegalA?, bet ir nuo “mulA?”, veA?anA?iA? A? JAV kontrabandAi?? ir narkotikus. TolerantiA?koje Europoje taip pat yra sienA?, pavyzdA?iui, elektrifikuota saugoma siena tarp Ispanijos miestA? Ceuta ir Melila, kuri turi ginti EuropAi?? nuo marokieA?iA? ir UA?sachario Afrikos gyventojA?.

lady era pills

Negalima nepaminAi??ti garsiA?jA? 30 metA? stovinA?iA? Airijos sienA?, padalinusiA? valstybAi??s gyventojus A? katalikus ir protestantus. Ai??alies valdA?ia nematAi?? kito bAi??do nutraukti nuolatinius konfliktus tarp dviejA? stovyklA?. DAi??l sienA? daugelis miestA? buvo padalinti A? dvi dalis, o gyventojai priverstinai perkeldinti.

TaA?iau viena siena yra A?inoma VakarA? pasaulyje kaip “gAi??dos siena” ai??i?? Izraelio skiriamasis barjeras. Jo ilgis – 703 kilometrai. JA? sudaro 90% tvoros can i get soma with out the rx ir 10% sienos. Penktadalis barjero neatitinka teisAi??tA? Izraelio sienA? ir atitveria daugiau kaip 10% vakarinio kranto. Oficiali tvoros paskirtis ai??i?? apsaugoti Izraelio gyventojus nuo teroristiniA? palestinieA?iA? iA?puoliA?, taA?iau kritikai tvirtina, kad tokiu bAi??du Izraelis tiesiog mAi??gina galutinai A?tvirtinti naujas valstybes sienas ir kontroliuoti kai kurias Izraeliui svarbias teritorijas.

By |2015-07-14T12:51:05+00:00July 14th, 2015|Kelionės|